- provokatorius
- provokãtorius, -ė smob. (1) TrpŽ 1. slaptas policijos agentas, veikiantis provokacijos būdu: Dabar supratau, kad į mūsų partinę organizaciją įsibrovė provokatorius, kuris, nors ir ne visai tiksliai žino, bet ką žino, jau išdavė žvalgybai (sov.) rš. 2. išdavikiškų darbų kurstytojas.
Dictionary of the Lithuanian Language.